Istorinis pasivaikščiojimas Lukiškėse (lietuvių kalba)

Lukiškių kalėjimo kompleksas šiandien liudija, kad buvusi įkalinimo vieta visada turės simbolinį krūvį. Kaip istorinis tyrimo objektas, buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas kol kas sulaukė tik kelių išsamesnių tyrimų. Nenuostabu, juk daugiau nei prieš šimtą metų pastatytas Lukiškių kalėjimo kompleksas pats tapo istorija ir buvo uždarytas tik 2019 m. liepą.Po 3 metų kapstymosi po istorijos archyvus, nesuskaičiuojamų valandų pokalbių su istorikais ir bandomųjų pasivaikščiojimų, turime rezultatą – ilgai lauktą ir vertingą istorinį pasivaikščiojimą Lukiškėse. Rinkome duomenis iš istorinių archyvų, knygų, straipsnių apie kiekvieną iš 115 metų Lukiškių kalėjimo laikotarpį. Kláusėm ir klaũsėm žmonių prisiminimų ir istorikų įžvalgų. Istorinis pasivaikščiojimas apima nuoseklų praeities vaizdinį pradedant nuo kalėjimo, kuris stovėjo dar prieš pastatant Lukiškių kalėjimą.Žingsnis po žingsnio nusikelk į Lukiškių kalėjimo istoriją.Šį pasivaikščiojimą parengė profesionali gidų ir istorikų komanda.Tai kvietimas akis į akį susidurti su Lukiškių kalėjimo praeitimi, kurios dalimi buvo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių ir kitų tautybių bei politinių pažiūrų nuteistieji. Vilniaus multikultūriškumas atsispindėjo ir tikėjime – į Lukiškių kalėjimo kompleksą buvo integruota stačiatikių cerkvė, katalikų koplyčia ir žydų maldos namai.Lukiškių kalėjimas oficialiai veikė 115 metų ir per šį laiką „tarnavo” visiems režimams: carinei Rusijai, lenkmečiui, pirmajai Lietuvos Respublikai, nacių okupacijai, sovietinei okupacijai, nepriklausomai Lietuvai. Valdžia nuolat keitėsi, o kalėjimo, kaip reikėjo, taip reikėjo. Kompleksui daugiau nei šimtą metų veikiant kaip kalėjimui, būdavo visko tikrąja to žodžio prasme. Geriausiai tai liudija tikros ir jautrios žmonių istorijos.„Mano daiktus peržiūrėjo uniformuota moteris. Nuogai neišrengė, šiek tiek paviršium perbraukė drabužius. Pravedė pro kiemą į tą…” „Atėmė iš mūsų pinigus, laikrodėlį, peiliuką (ketino paskui atiduoti) ir atidavė mus…” „Pakilom

Originalus šaltinis →