Pasivaikščiojimas dieną Lukiškėse lietuvių kalba

Dar niekada pabėgti į kalėjimą nebuvo taip paprasta. Istorinis ir aukšta tvora apjuostas Lukiškių kalėjimo kompleksas kviečia pasivaikščioti. Lukiškių kalėjimas nėra atsakymas į visus klausimus. Bet kas nenorėtų jo aplankyti? Besidomintys buvusio kalėjimo kasdieniu kalinių gyvenimu paskutiniais jo veikimo metais kviečiami į unikalų pasivaikščiojimą dieną, aštresnių pojūčių mėgėjams rekomenduojama patirtis naktį, o norintiems pažvelgti dar giliau – istorinis pasivaikščiojimas, supažindinantis su daugiau nei šimtmetį trukusia Lukiškių kalėjimo istorija, skirtingais jos laikotarpiais ir kalėjimo architektūra. Trys skirtingi pasivaikščiojimų formatai – trys būdai pažinti vieną išskirtiniausių Vilniaus vietų. Analogų visame regione neturinti patirtis. Mūsų neapleidžia jausmas, kad toks pasivaikščiojimas ir žygis nuteistųjų pėdsakais yra best kept secret visame mieste. Priminsim, kad čia kalėjo rašytoja Žemaitė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška ir Vladas Mironas, partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Izraelio ministras pirmininkas Menachemas Beginas ir daug kitų istorinių asmenybių. Henrikas Daktaras čia taip pat kalėjo, bet tu šį faktą ir taip žinai. Pasivaikščiojimas dieną ir naktį Ne kartą yra tekę klausytis pasakojimų apie gyvenimą kalėjimuose, nusikaltėlių pasaulį ar Lukiškes. Bet ar kas geriau viską išmano už tuos, kurie Lukiškių kalėjimą pažįsta puikiai ir čia darbavosi gan ilgą laiką? Mūsų kalėjimo prižiūrėtojai Lukiškėse praleido nemažai laiko ir viską matė savo akimis. Pridėjus ilgametę profesionalių gidų patirtį ir pažintis, visi jie tampa beveik svajonių pašnekovais. Nebijok domėtis ir giliausius klausimus jiems pasilaikyk pasivaikščiojimui. Mirtininkų kameros, pasimatymų kambariai, žmonės-konteineriai, operai, istorinės asmenybės, draudžiami įsinešti daiktai, arkliai, meilės romanai, slapti meno kūriniai, nuteistųjų vestuvės, pabėgimai iš kalėjimo ir dar niekur nematytos Lukiškių kalėjimo erdvės. Saulei nusilei

Originalus šaltinis →