Sirenos'26: Namas

NAMAS (Graikija)Premjera: 2023 09 20Prodiuseris: Onassis Stegi Teksto autorius ir režisierius: Dimitris KarantzasKoncepcijos autoriai: Dimitris Karantzas, Geli Kalampaka, Tassos KarachaliosAktoriai: Alexia Kaltsiki, Fidel TalampoukasVaizdo projekcijų kūrėja: Geli KalampakaScenografė: Clio BobotiKostiumų dailininkė: Ioanna TsamiJudesio kūrėjas: Tasos KarachaliosKompozitorius: George RamantanisŠviesų dailininkas: Dimitris KasimatisRežisieriaus asistentė: Kelly PapadopoulouScenografės asistentė: Angeliki Vassilopoulou KampitsiProdiuserės: Rena Andreadaki, Zoe MouschiTitrų vertėja į anglų k.: Memi KatsoniKuriant dramaturgiją prisidėjo visa kūrybinė komandaPlytelės visą laiką atrodė taip, tarsi po akimirkos sprogs – lyg už sienos būtų slėpęsi ten anksčiau gyvenusių žmonių rankos, lūpos ir pėdos. Bet jos taip niekada ir nesprogo – liko ten kaip dienoraštis liudyti buvusių gyventojų įspaudų ir mūsų pačių kasdienybės atkarpos.„Namas“ – tai performatyvi parabolė apie smurtą, priklausomybę nuo vaizdų ir iliuzijų žlugimą, kitaip tariant, apie tikrovę, kuri, kad ir kaip stengtumeisi jos išvengti, anksčiau ar vėliau tave pasivys.Mūsų namas. Mažas mums priklausantis pasaulio lopinėlis. Čia mes saugūs. O gal ne? Režisierius Dimitris Karantzas su kūrybiniais bendražygiais konstruoja eliptinį ir tarsi aplink veiksmą tyloje besisukantį spektaklį, kuriame mažai dialogų, bet daug įtampos. Du aktoriai, Alexia Kaltsiki ir Fidel Talampoukas, atrodo, užsiima įprastais namų ruošos ritualais, tuo metu pasaulį krečia smurto banga ir keičia viską, ką apie jį žinome.Spektaklyje „Namas“ du personažai, vyras ir moteris (brolis ir sesuo? kambariokai? partneriai?) tiesiog leidžia laiką namuose, kurie galbūt yra Atėnuose, o gal Tokijuje, Madride ar Vilniuje. Kaip bet kuriame dideliame mieste, žmonės čia gyvena daugiabučiuose, o juose viskas atrodo beveik identiška. Matome scenoje vyrą ir moterį planuojant apsipirkimus, mokant sąskaitas, tvarkant butą. Spektaklyje pačia poetiškiausia prasme tarsi nev

Originalus šaltinis →