VŠDT | BYDERMANAS IR PADEGĖJAI | rež. Gildas Aleksa

Maksas Frišas„BYDERMANAS IR PADEGĖJAI“ Dviejų dalių komedijaTrukmė - 2 val. 20 min., viena pertrauka Premjera 2024-03-16 Režisierius: Gildas AleksaScenografija ir kostiumai: Kotryna K. RupainytėKompozitorius: Jokūbas TulabaŠviesų dailininkas: Evaldas Šmitkinas Vaidina: Arnoldas Jalianiauskas, Karolis Kasperavičius, Aistė Šeštokaitė, Džiugas Kunsmanas, Lina Bocytė, Mindaugas Jurevičius, Rusnė Navickaitė Jau kurį laiką miestą siaubia padegėjai. Apsimetę prekeiviais, jie patenka į namus, įsikuria palėpėje ir netrukus tuos namus padega. Tokia nevaldoma situacija mieste ypač siutina turtingą verslininką poną Bydermaną. Savo prabangių namų svetainėje rūkydamas cigarą ir gurkšnodamas raudoną vyną, jis garsiai piktinasi laikraštyje perskaitytu pranešimu apie dar vieną padegimą, kurio istorija panaši į ankstesnę kaip du vandens lašai: geraširdis prekeivis vėl įsikuria palėpėje ir sukelia gaisrą. Bydermanas niršta dėl tokio žmonių lengvabūdiškumo ir pareiškia, kad sugautus padegėjus „reikia iškart pakarti“. Kaip tik tą akimirką tarnaitė praneša, kad atvykęs prekeivis nekantrauja pasimatyti su ponu Bydermanu. Benamiu imtynininku pavarde Šmicas prisistatęs nepažįstamasis, gražbyliaudamas ir apeliuodamas į verslininko žmoniškumą, įtikina Bydermaną bent vienai nakčiai priglausti atvykėlį... Nuo to momento veiksmas įsisuka nevaldomai didėjančiu greičiu. Bydermanui ir jo žmonai Babetei net nespėjus susivokti, jų namuose įsikuria antrasis „svečias“, palėpė prisipildo benzino statinių, o atvykėliai net nebeslepia esantys padegėjai. Bet Bydermanas iki paskutinės akimirkos tai neigia ir nenori matyti to, kas iš tikrųjų jo namuose vyksta. Bydermano rankose degtukai... Ar jam pavyks lemiamu momentu sustabdyti tai, kas jo paties pagalba padaryta? Kokios priežastys verčia mus elgtis taip, kad tampame savo žlugimo bendrininkais?Garsaus šveicarų dramaturgo, rašytojo Makso Frišo (Max Frisch) pjesė „Bydermanas ir padegėjai“ (1958) priskiriama absurdo pjesių kategorijai. Iki šiol aktualumo nepr

Originalus šaltinis →