Roger Vitrac. VIKTORAS, ARBA VAIKAI VALDŽIOJE, rež. Gintaras VARNAS

Iš prancūzų kalbos vertė Vincentas Klipčius Režisierius — Gintaras VARNASScenografas — Gintaras MAKAREVIČIUSKostiumų ir grimo dailininkas — Juozas STATKEVIČIUSKompozitorius — Martynas BIALOBŽESKISŠviesos dailininkas — Vilius VILUTISRežisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖProdiuserė — Rugilė PUKŠTYTĖVAIDINAViktoras, 9 metų — Šarūnas Rapolas MELIEŠIUSŠarlis Pomelis, Viktoro tėvas — Vainius SODEIKAEmili Pomel, Viktoro motina — Miglė POLIKEVIČIŪTĖLili, tarnaitė — Radvilė BUDRYTĖEster, 6 metų — Rūta JONIKAITĖAntuanas Manjo, Ester tėvas — Marius REPŠYSTereza Manjo, Ester motina — Elzė GUDAVIČIŪTĖGenerolas Etjenas Lonsegiuras — Vytautas ANUŽISGenerolas Etjenas Lonsegiuras — Arūnas SAKALAUSKASPonia Ida Montmar, Didžioji dama — Aurelija TAMULYTĖGydytojas — Povilas BUDRYS Spektakliu „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ režisierius Gintaras Varnas siekia tęsti seniai pradėtą siurrealistinio teatro ciklą (Federico García Lorca’os „Jei praeitų penkeri metai“, „Publika“, „Sombras“, Guillaume’o Apollinaire’o „Teiresijo krūtys“ ir kt.). Didžiausia režisūrine inspiracija tapo kūrinyje atsispindinti visuomenės kritika. Anot režisieriaus, tai galėtų būti lyg savotiška Aldouso Huxley „Puikaus naujo pasaulio“ kamerinė variacija.Režisierius pasisako prieš primityvinimą ir sušiuolaikinimą teatre bei savo spektakliu kelia klausimą, ar mažas žmogus neturi teisės sugriauti vyraujančios stereotipinės nusistovėjusios visuomenės santvarkos. Jo teigimu, tai šmaikšti XX a. trečiojo dešimtmečio satyrinė parabolė apie šeimą ir tėvų sukurtą melagingą ir veidmainišką, bailų ir miesčionišką „gerovės“ pasaulį, kurį su malonumu griauna maištaujantys maži anarchistai, nihilistai, chuliganai vaikai, todėl reikia manyti, kad šiandien, XXI a. trečiajame dešimtmetyje, ji turėtų suskambėti naujai.Roger Vitrac (1899–1952) – prancūzų rašytojas siurrealistas, dramaturgas ir poetas. Pinsake gimęs kūrėjas 1910 m. persikėlė į Paryžių. 1922–1928 m. dalyvavo siurrealistų veikloje, paskelbė dadaizmo manifestą, leido žur

Originalus šaltinis →